IŠ ANYKŠČIŲ BIBLIOTEKOS PASTATŲ ISTORIJOS

Naujasis bibliotekos pastatas, 2013 m. (Nuotr. Violetos Matelienės)

1937 m. kovo 15 d. įsteigta Anykščių viešoji biblioteka.

Biblioteka patyrė įvairių sunkumų: stigo knygų ir patalpų, biblioteka buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą, trūko būtiniausio inventoriaus.

Antrojo pasaulinio karo metais biblioteka sudegė. Po karo biblioteka buvo atkuriama. 1944 m. bibliotekoje dirbęs mokytojas Pranas Pakalnis rinko iš skaitytojų knygas ir formavo bibliotekos fondą. Nuo 1945 m. iki 1950 m. biblioteka buvo įsikūrusi privačiame kambaryje J. Biliūno gatvėje.

1950 m. iš privačių patalpų biblioteka perkelta į namą Baranausko aikštėje, šiuo metu viešbučio pastate. Įėjimas buvo tiesiai iš aikštės pusės. Bibliotekai Stendas skaitykloje, 1957 m. Izidoriaus Girčio nuotr.buvo skirti du kambariai. Kaip savo prisiminimuose rašė buvusi bibliotekos vedėja šviesaus atminimo Rozalija Klimašauskaitė, biblioteka tuo metu atrodė taip:
„Pirmame kambaryje – skaitykloje stalas raudona staltiese užtiestas, keletas kėdžių ir stendas knygų parodėlėms. Prie durų kampe sudėti laikraščiai. Kitame kambaryje – knygų fondas. Kambarys siauras. Knygų lentynos tik prie sienų. Arčiau durų pastatytas stalas, prie kurio sėdėjo bibliotekininkės ir užrašė skaitytojams išduotas knygas.“

Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo vieta, 1957 m. I. Girčio nuotr.    

1955 m. biblioteka perkelta į Okuličiūtės dvarelį – Paupio g. 10, Baranausko aikštės patalpose įsikūrė Vaikų biblioteka.

Okuličiūtės dvarelyje be bibliotekos dar buvo miesto vykdomasis komitetas, namų valdyba ir pionierių namai. Ilgiausiai kartu su biblioteka buvo pionierių namai. Tuo metu bibliotekai priklausė viena pusė namo. Didžiausiame kambaryje buvo įrengta skaitykla, kitame laikomi fondai, o trečias darbo kambarys. Bendras bibliotekos plotas buvo 78.02 m²

Tik po kurio laiko kartu buvusios įstaigos viena po kitos buvo iškeltos ir visas Okuličiūtės dvarelis atiteko bibliotekai. Bibliotekoje įsikūrė nauji skyriai, įsteigti nauji etatai.

1975 m. pradėta rajono bibliotekų centralizacija. Išaugę Centrinės bibliotekos fondai, nauji skyriai, pagausėjęs darbuotojų skaičius, naujos darbo funkcijos ir laikmetis reikalavo ir atitinkamos materialinės bazės. Bibliotekos pastatas Paupio gatvėje darėsi ankštas.

1987 m. biblioteka paminėjo 50-ąsias įkūrimo metines. Surengtoje skaitytojų konferencijoje buvo kalbama ne tik apie darbo rezultatus, bet ir svarstomas naujų patalpų bibliotekai klausimas.

1988 m. visoje šalyje prasidėjęs tautinis atgimimas pakeitė darbo kryptis ir Anykščių bibliotekoje. Nepriklausomybės laikotarpiu bibliotekos fondus papildė išeivių kūryba. 1993 m. Centrinėje bibliotekoje knygų fonduose buvo daugiau nei 160 tūkstančių leidinių. Pagrindinė problema buvo ankštos bibliotekos patalpos.

1993 m. birželio 16 d. tuometinis Premjeras Adolfas Šleževičius pasirašė potvarkį nurodantį biblioteką perkelti į Karinio komisariato pastatą Ladygos g. 1.

1993 m. rugpjūčio 29 d. viešėdamas paminklo poetui vyskupui A. Baranauskui atidengime, biblioteką aplankė tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas šviesaus atminimo Algirdas Brazauskas ir pažadėjo padėti spręsti patalpų problemą. Tačiau Ministro Pirmininko A. Šleževičiaus parašytas Vyriausybės potvarkis nebuvo įgyvendintas. Tik po poros metų, pasikeitus Anykščių rajono valdžiai, rajono mero Sauliaus Nefo iniciatyva 1995 m. biblioteka perkelta į erdvesnes patalpas J. Biliūno g. 35 ir sugrąžintas pirminis pavadinimas – Viešoji biblioteka. Buvusiose bibliotekos patalpose – Okuličiūtės dvarelyje įsikūrė Vaikų literatūros skyrius.
    

Anykščių viešoji biblioteka J. Biliūno g. 35 pastate oficialiai atidaryta 1995 m. rugsėjo 29-ąją. Čia tik iš dalies pagerėjo sąlygos ir darbuotojams, ir skaitytojams. Biblioteka jau turėjo nedidelę salę, kurioje nuolat veikė meno dirbinių parodos, vyko susitikimai su rašytojais, poetais, literatais bei kitais žymiais žmonėmis. Literatų klubo „Marčiupys” nariai kiekvieną mėnesį rinkosi į Viešosios bibliotekos salę, skaitė savo kūrybą, dalinosi įspūdžiais. Bibliotekos skaityklose bei abonemente gausėjo lankytojų.

2007 metais Viešoji biblioteka paminėjo 70–ąsias gyvavimo metines. Bibliotekai suteiktas Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių vardas. Sparčiai modernėjant visuomenei, išaugo jos informacijos poreikiai. Gyventojams jau nebepakanka vien tradiciškai teikiamos aktualios informacijos, labai svarbi prieiga prie interneto bei elektroninių duomenų bazių. Augant skaitytojų poreikiams ir dokumentų fondams darėsi ankštas ir šis pastatas. Jis jau neatitiko šiuolaikinės bibliotekos reikalavimų: saugyklos fondas, kuriuo naudojasi visos rajono bibliotekos buvo garažuose, neužteko vietos kraštotyros ir rankraščių fondui, trūko erdvios salės kultūriniams renginiams, rajono bibliotekininkų seminarams, parodų salės, buvo ankšti darbo kabinetai.

Anykščiai Lietuvoje garsėja giliomis literatūros tradicijomis – vaizdingose Šventosios upės pakrantėse A. Baranauskas kadaise parašė garsųjį „Anykščių šilelį“, čia kūrė A.Vienuolis, netoliese augo J. Biliūnas. Ironiška, tačiau lietuvių literatūros istorijai taip nusipelnęs Aukštaitijos miestelis sau vertų knygų namų iki šiol neturėjo.

Pagaliau 2009 m. pradėta ir 2013 m baigta statyti naujoji Anykščių viešoji biblioteka. Iškilo ji prie šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios, ant Šventosios upės kranto.

Pasak architekto Vytenio Daunoro, vietą naujai bibliotekai parinko vietos valdžia. Naujasis visuomeninis statinys uždengė vieną iš Anykščių centrinės dalies urbanistinių piktžaizdžių – masyvių ir nuobodžių sovietmetyje statytų komercinių pastatų kiemą, kurį nuo Vyskupo skvero su A. Baranausko paminklu iki tol pridengė tik mūrinė tvora. Šioje vietoje įkomponuota biblioteka padėjo užbaigti kvartalo perimetrinį užstatymą.
Projekto autorius bibliotekos eksterjerui parinko raudonas plytas bei čerpes, kurios savo spalva ir medžiagiškumu tvirtai antrina Anykščių seniesiems mūriniams namams bei gretimai istorinei bažnyčiai.
1.532 m² ploto biblioteka, anot architekto V. Daunoro, Anykščiams yra kaip tik – racionaliai atitinka dabartinius miestelio poreikius. „Bibliotekose paprastai dominuoja knygų pripildytos lentynos, kurios ir diktuoja margą vidaus vaizdą“, – pažymėjo architektas.
Į Anykščių rajono savivaldybės viešąją biblioteką galima patekti ne vien per 88 m² ploto minėtąjį pagrindinį vestibiulį, bet ir iš tarp įstaigos korpusų prasiskverbiančio praėjimo.
Bibliotekos patalpos įstaigoje suprojektuotos pagal aukštus ir korpusus. Pirmajame jos aukšte pagal jos korpusų struktūrą yra išdėstyti bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir Vaikų literatūros skyriai, žaidimų ir repeticijų patalpos. Antrajame bibliotekos aukšte – Administracija, Kraštotyros ir leidybos, Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriai. Rūsyje dokumentų saugyklos, įvairios techninės bei pagalbinės bibliotekos patalpos.
Plačiau   www.pilotas.lt 

Audronė BEREZAUSKIENĖ
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja