Fotografijų parodos pristatymas ir filosofo paskaita

Kovo 5 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje vyko fotomenininkės Mildos Kiaušaitės fotografijų parodos „Įsižiūrėjimai“ pristatymas ir filosofijos mokslų daktaro Viktoro Bachmetjevo paskaita. Du skirtingi renginio svečiai: fotografė ir filosofas, tačiau tuo vakaras ir buvo įdomus, kad ir į meną galima buvo pažvelgti labai filosofiškai.


M. Kiaušaitė pristatydama savo parodą prisipažino, kad pavadinimą nusižiūrėjo nuo savo tėvelio rašytojo Vidmanto Kiaušo-Elmiškio knygos „Įsiklausymai“, kurioje – pokalbiai su žymiais žmonėmis. Ji parodą nutarė pavadinti „Įsižiūrėjimai“, nes parodoje jos sutiktų žymių žmonių portretai. „Susidūrus su garsiomis asmenybėmis ligi šiol kaskart apima maloni nuostaba – juk tai ne stabas, o ... Žmogus. Kartais veržlus, energingas, nerimstantis, kartais – pavargęs ar nusiminęs, norintis pasirodyti ar likti nepastebėtas, kuriamas ar kuriantis. „Įsižiūrėjimų“ serija gimė ir pamažu auga būnant tarp menininkų, juos pažįstant ar tik trumpam prasilenkiant. Fotografija visados ieško šviesos; kiekvienas kūrėjas savaip mėgina įžiebti vilties kibirkštį. Gerai įsižiūriu į jų akyse mirgančius blyksnius. Mūsų keliai susipynę“, – pasakojo parodos autorė.

Vakaro viešnia atviravo, kad jai užsimerkusius žmones yra įdomiau fotografuoti, nes jie tada natūralesni, nuoširdesni, atviresni. Užsimerkus pakinta nuotaika, todėl fotomenininkė lygino atsimerkusių ir užsimerkusių žmonių portretus – užsimerkęs žmogus prisileidžia arčiau. „Kad nepradėčiau fotografuoti visų sutiktų, mano pagrindiniai atrankos kriterijai buvo žmonės, kurių veikla  susijusi su vizualiaisiais menais“, – kalbėjo fotografė.

Pristatydama režisierių portretus Milda prisipažino, kad jų fotografijos atsirado todėl, kad tėtis Vidmantas kalbino režisierius, o ji juos fotografavo. Taip gimė bendras projektas. Aptardama fotografijų seriją „Beveidžiai arba intensyviosios mintys“ fotografė papasakojo apie procesą, kaip gimsta tokios nuotraukos, kuriose ant fotografijos yra gyvai užpiešiama. Šios serijos nuotraukų yra mažiausia, nes tokiam darbui turi būti stiprus kūrybinis įkvėpimas.

Antrosios renginio dalies svečias filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas susirinkusiems skaitė paskaitą tema „Søren Kierkegaard‘as – egzistencializmo pradininkas ir ne tik“. Prieš pradėdamas kalbėti apie savo mylimiausią filosofą S. Kierkegaard‘ą, mokslininkas prisipažino, kad  M. Kiaušaitė yra jo buvusi studentė ir, kad jam, kaip dėstytojui, labai malonu stebėti puikius jaunos fotografės darbus, kurie tarsi pakylėja ir dėstytoją.

Pristatydamas danų filosofą Søren Kierkegaard (1813–1855) V. Bachmetjevas akcentavo, kad tai egzistencializmo tėvas, savo knygose ir publikacijose aptarinėjęs individo egzistenciją, jos laikinumą, ribotumą, nerimą ir kančią. Būtent šios filosofo temos įkvėpė ir Martiną Heideggerį, o po jo ir vokiečių ir prancūzų filosofų sąjūdį, vadinamą egzistencializmu, tarp kurių minėtini tokie mąstytojai kaip Jeanas-Paulis Sartre‘as, Albert‘as Camus, Karlas Jaspersas, Simone de Beauvoir. Filosofas kalbėjo, kad S. Kierkegaard‘as domėjosi ne tik tuo: jo tekstuose galima rasti religijos filosofijos, estetikos, literatūros kritikos, net humoreskų.

Susitikimo metu dr. V. Bachmetjevas apžvelgė S. Kierkegaard‘o interesų lauką, supažindino su jo biografija, papasakojo daug įdomių dalykų, susijusių su  mąstytojo gyvenimu ir veikla.

Viešosios bibliotekos informacija
Nuotraukos Skaivės Meškauskienės