Žolinių vaivorykštė Budrių bendruomenėje

Žinodami, kad artėja jubiliejinės dešimtosios Žolinės, bendruomenės nariai jau birželio mėnesį rinkosi bibliotekoje ir diskutavo kokios jos tūrėtų būti, nes jubiliejinės ir tūrėtų būti kitokios nei visada!

Pirmiausia buvo nutarta suskaičiuoti, kiek Budrių ir Šovenių kaimuose yra sodybų, kurios turi darželius. Suskaičiavus sužinota, kad tokių yra net 21. Antras darbas laukė, sukurti gražioms sodyboms ženklą ir per Žolines jį įteikti. Ilgai mąsčius netikėtai pavyko išrutulioti niekur negirdėtą idėją, kuri truks trejus metus. Pirmaisiais metais visos sodybos turinčios darželius gaus geltonos tulpės ženklą. Antrieji metai bus žalios tulpės ženklo metai – jį gauti bus sunkiau, nes sodybos turi pagražėti, prasiplėsti darželių gėlių spalvingumas ir gausumas, o raudonos tulpės ženklas, trečiais metais, bus pasiekiamas nedaugeliui...

Taigi, į ženklo kūrimą ir gamybą įsitraukė visas „pulkas“ bendruomenės vyrų. Valentinas supirko ir surinko medžiagas. Raimondas gamino ženklo detales. Tulpes dažė Tomas dar su kitu Raimondu. Marijonas impregnavo su pinoteksu ženklo pagrindo lenteles. O viską susuko ir priklijavo kaimų stalius Robertas.

Žolinių rytą bendruomenės salėje puikavosi 21 ženklas, o juos išvežioti patikėta Budrių kaimo gyventojui Dainiui Diliui, nes šis bendruomenės šmaikštuolis prieš ketverius metus kovo 8 dieną sugalvojo pats vienas pasveikinti visas bendruomenės moteris. Nusipirkęs glėbį tulpių važiavo per visą kaimą ir įteikė kiekvienai moteriai po gėlę. Taip jis elgiasi kiekvienais metais kovo  8-ąją – tarptautinę moters dieną. Taigi, į kaimus išrūko 2 automobiliai su ženklais, drėlėmis ir medvarščiais. Ši idėja pradžiugino visus aplankytus. Ženklus jie nurodė prisukti matomiausiose vietose, o keturi nurodė prisukti ant durų, nes visi atėję į svečius pamatys, kad sodyboje auginamos ir mylimos gėlės.

Vakare, 18 val. bendruomenės namų salė pasipuošė spalvingomis Žolinių puokštėmis. Atėję į vakarinę šventės dalį bendruomenės nariai ir svečiai smagiai diskutavo, dalyvavo puokščių vertinime. Vakaras pradėtas paskaita apie Žolinių šventės prasmę ir šios šventės pagrindinius atributus: gėles, medų, daržoves, kepinius. Vėliau, kaip toje televizijos laidoje, davė muzikinio garo svečiai iš Vašuokėnų bendruomenės. Paploję, padainavę visi susirinko prie Žolinių stalo ant kurio puikavosi medaus gabalėliai koriuose, kepti obuoliai, sūriai, agurkai prie medaus ir tortas ne vienas buvo. Kaip linksmoji bendruomenės muzikantė Stefa Kalibatienė pasakė: „Stalas toks, kad ir šumniom vestuvėm sarmatos nepadarytų!“. Tik dar ant stalo pūpsojo kažkas paslaptingo į blizgančią foliją susuktas. Daug kas klausė, kas gi ten paslėpta... Tuomet du medžiotojai Raimondas ir Dalius ir vienas žvejys Valentinas papasakojo pasaką apie Budrių ežero undinę ir žveją Juozą, kuris visą gyvenimą ją gaudo ir niekaip pagauti negali... Taigi vyriausias šventės dalyvis Juozas Radzevičius išklausęs pasaką praplėšė folijos uždangalą ir visi pamatė gražią undinę, su blizgančia šokolado uodega! Tuomet prasidėjo valgių ragavimai, receptų aptarimai, pašnekesiai apie šių metų kiek šykštoką derlių dėl sausros, bei lietuviškos dainos skambant akordeono melodijai.

Šiose jubiliejinėse bendruomenės Žolinėse supratome, kad kuriant ir dirbant kartu galima sukurti tiek įvairių ir idomių idėjų, kurios mūsų Anykščių kraštą padarys spalvingesnį ir įdomesnį. Pabandykime tai daryti kartu!
                 
Valentinas GUDĖNAS