Skaitau ir dalinuosi



Bibliotekos lankytojai skaito, diskutuoja, siūlo knygas



 

 

 

 

 

 

 

****************** ************** ********************** ****************** 

Danutė Krištopaitė. Apie kitus ir save. „Krantų“ redakcija. Vilnius. 2016 m.

Tautosakininkės, redaktorės, vertėjos atsiminimų knyga su nemažu pluoštu nuotraukų turėtų sudominti lituanistus, vyresnės kartos anykštėnus, pažinojusius ilgametę A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorę Teresę Mikeliūnaitę.

Jos abi buvo bendrakursės, artimos draugės. Knygoje daug gražių epizodų iš jų bendravimo, išsamus pasakojimas apie spaudai rengtą T. Mikeliūnaitės knygą „Marčiupio eglė“, recenzija apie knygą „Anykščių į nieką nekeisčiau“.

Rašoma ir apie kitus kultūros žmones, rašytojus, vertėjus, literatus.

 

Vida

 

 

 

****************** ************** ********************** ****************** ************** ************

Joėl Dicker. Baltimorės knyga. Alma littera. 2017m.


Šveicarų autoriaus romanas - dviejų Goldmanų giminės atšakų istorijos. Neturtingieji gyvena Montklere, turtingieji, kuriems, rodos, viskas sekasi - Baltimorėje. Apie visus juos pasakoja rašytojas Markusas, „prastųjų“ Goldmanų atstovas, su visais bendraujantis, į visus žvelgiantis tarsi iš šalies, bet tuo pačiu emociškai susijęs su jais visais. Susipinančios dabarties ir praeities siužetinės linijos pagauna skaitytoją nuo pirmųjų romano puslapių, įgaudamos detektyvo elementų, intriguoja pusbrolių ir žavios merginos Aleksandros meilės istorija.

Knyga laisvalaikiui, skaitoma lengvai.

     
Vida



 

 

 

 

****************** ************** ********************** ****************** ************** ************

A. Munro  „Brangus gyvenime“

Nobelio premijos laureatė trumpose istorijose sutalpina sudėtingus ir pačius slapčiausius žmogaus vidinio pasaulio užkaborius. Pasakojimuose minimalios istorijų detalės, tačiau labai turtingas žmogaus dvasinis gyvenimas, kuriame nevengiama ir pačių žemiausių instinktų apraiškų. Paprastai jų niekam nerodome ir dažnai patys nuo savęs slepiame, o kartais ir nežinome, kad jie mumyse. Todėl knygos yra tarsi terapija padedanti išgyventi tai, kas kažkur giliai ir neiškeliama į paviršių, tačiau bet kokiu atveju įtakoja mūsų gyvenimus, pasirinkimus, savijautą.

Kiekvienas knygos pasakojimas išdėstytas tik iš vieno nevisažinio pasakotojo pozicijų, todėl pasakojimas labai subjektyvus, vienpusiškas, bet labai „žmogiškas“, sukeliantis skaitytojui reakciją. Ir pamintyjimus. Kaip ir lankantis pas psichologą, kuomet didžiausias darbas vyksta tarp seansų, taip ir skaitant šias istorijas, tik perskaičius paskutinįjį sakinį prasideda apmąstymas. Tarsi savaime susiveda paralelės tarp personažų ir savųjų „aš“.

Elena

 

 

 

 
****************** ************** ********************** ****************** ************** ************

U. Radzevičiūtė „180“

Lakoniškais, konkrečiais, aiškios ir kiek nestandartinės struktūros sakiniais detektyve dėstomas viršūnių ir pakalnių laikinumas: šiandien tu karalius - rytoj padugnė; šiandien tave gyvenimas mala su žemėmis; rytoj tau pasiūlo pavydėtinas aukštumas. Gyvenimas svingo ritmu. Arba šaudyklės. Priklausomai nuo to, kiek pasiduodama į vieną pusę, atitinkamai ir į kitą.

Puikus priminimas ir pamąstymas apie tai, kad pasisukus gyvenimui 180 laipsnių kampu, galime patys apsisukti tiek pat laipsnių ir žvelgti į situaciją iš kitokių pozicijų. O pasijautus auka imtis kiek tvirtesnio - situacijos sprendėjo veiksmų.

Beje, iki pat galo puikiai išlaikyta intriga apie istorijos atomazgą.

Knyga, kurią perskaičiusi nusprendžiau dažniau į rankas imti lietuvių rašytojų kūrinius.

Elena